Ištrauk mane

Ištrauk mane

Randai purpuriniai puošia mano paakius.
O gal tai bučiniai naktų bemiegių?
Gaila jos vieninteles paglosto krumplius ištinusius
Po muštynių su demonais frustracijų.

Šoku aš kartu į upę.
Dūstu, grimztu su angelais
kurių sparnai jau sutrūniję
ir skęstam mes, plūsdami kraujais.

Oda nuo šalčio šiurpsta,
į konvulsijas panašeja drebulys.
Tik nežinau iš kur tatai atplūsta.
Iš oro, iš vandens, o gal visa tai many?

Plūduriuoju kartu su palaikais.
O kaip šventieji krito...
Nenoriu pasilikti aš su jais.
Ištrauk mane, kol toks likimas neištiko.

Author's Note

Neleidžia vartoti kai kurių lietuviškų rašmenų, nekreipk dėmesio į klaidas