Poetai

Poetai

Bohemos saldūs klodai
jau paragauti, patapę mums nuobodūs.
Slapti žmonijos kodai
dabar jau akivaizdūs rodos.

Nikotino debesų pagalves
patogesn-s mums nei mylimųjų patalai.
O mintys, popierius ir plunksnos -
mūsų kasdieniai apdarai.

Gyvenimo bausmių dar nepatyrę
tariames žiną pasaulio tiesą.
Žmonijos tuštumas manome ištyrę,
Uždegę nušvitimo liepsną.

Genijais įsivaizduojame esą,
bet ar kvailesni galetume dar būti?
Kai įkvepimas mums vienintele šviesa
ir egzistenciją matome kaip kliūtį.

Kodel tiek išdidumo, jei istorija išspjaus visus,
kaip gatves dulkę iš burnos?
Ir net pati mirtis pamirš mūsų vardus
bei niekas niekad nepaplos.

Author's Note

Neleidžia vartoti kai kurių lietuviškų rašmenų, nekreipk dėmesio į klaidas