Sonetas Depresijai

Sonetas Depresijai

 

Niktofilo malda tau ir už atžalas tavo

Kurias tiek kartų bandžiau aš prikelti

Iš patalų apatijos ir nihilizmo
Kol pačiam neteko numigti.

 

Pasiilgau tavo naktines kompanijos

Liūdna laipioti minčių stogais vienam

Tolumoje gaudžia sirenos

Fonfaros mirusiems vaikam

 

O gal dar negimusiems

nekaltumas duotybe

ar liga nepamišusiems?

 

Neurotikai įniršo.

Manęs miestas negirdi.

Tave miestas užmirso.

 

Author's Note

Neleidžia vartoti kai kurių lietuviškų rašmenų, nekreipk dėmesio į klaidas